- pūkinėti
- pūkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. tr. NdŽ pūkuoti. 2. intr. šnek. vaikštinėti, slampinėti: Taip jis ir pūkinėja, darbo nenusitverdamas Rs. Gero iš jos nieko nėra, pūkinė́ja po žmones Skr. \ pūkinėti; apsipūkinėti; išsipūkinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.